Buivydonių piliakalnis

Buivydonių piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Dūmės upelio kairiojo kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, orientuota rytų-vakarų kryptimi, 5×8 m dydžio, apjuosta žiediniu 6-11 m pločio pylimu, kuris vakarų pusėje – 3,5 m, kitur – 1 m aukščio. Vakarinėje piliakalnio papėdėje yra 25 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 5-9 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Žinomas padavimas, pasakojantis, kad kalne buvo užkasta bajoraitė. Ją liepusi užkasti pamotė. Grįžęs bajoras liepė atkasti dukrą. Ten, kur pamotė kasė, kalne likęs įdubimas.
Dar pasakojama, kad piliakalnyje buvo pagonių aukuras.
Kiti padavimai teigia, kad piliakalnis supiltas kepurėmis baudžiavos metu, kad ten užkasti pinigai.
Nurodoma, kad XIX a. pabaigoje piliakalnį kasinėjo dvarininkas J. Rimševičius. Jis radęs molinį puodą su smala. Sakoma, kad puodas buvo aplietas kalkėmis.
Žmonių teigimu, čia yra rasta sudegintų plytų, anglių, todėl buvo spėjama, kad piliakalnyje buvęs senovinis aukuras.
Pasiekiamas Žiežmarių-Žostautų keliu (kelio Nr. 1812) pravažiavus Kibučius ir pasukus į dešinę (vakarus), pro kapines lauko keliuku iki buvusio Buivydonių dvaro fermų, pavažiavus 900 m (yra 100 m į dešinę, į vakarus, kitapus Dūmės upelio). Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, priėjimas gali būti sudėtingas.