Būtkiemio piliakalnis

Būtkiemio piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė buvo nedidelė, su šiaurės pusėje supiltu aukštu 17 m pločio pylimu, kurio galai žemėdami supo ją visą. Todėl piliakalnis atrodė įdubusiu viršumi. Rengiant aikštelę šokiams iš žvyro supiltas pylimas 1969 m. išlygintas buldozeriu ir piliakalnis liko nupjauto kūgio formos su 16×18 m dydžio ovalia aikštele bei 0,5 m aukščio pylimo liekanomis šiaurės pusėje. Šlaitai statūs, 8 m aukščio, šiaurinis šlaitas vos 1,5 m aukščio, nes į šią pusę buvo lyginamas pylimas.
Piliakalnis dirvonuoja, vakarinis šlaitas apaugęs jaunais lapuočiais ir krūmais.
Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Sakoma, kad piliakalnyje buvo pagonių šventykla. Pasakojama, kad piliakalnį supylė švedai arba jis yra supiltas per lenkmetį (kepurėmis supylusi besitraukianti kariuomenė savo pergalei paminėti).
Nurodoma, kad 1919 m. vaikai, kasinėdami piliakalnio viršuje iškastą žvyrduobę, maždaug 1 m. gylyje rado kaulų ir kaukolę.
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad anksčiau piliakalnis buvęs gerokai aukštesnis.
Pasiekiamas Kruonio-Būtkiemio keliu (kelio Nr. 129) Šventininkų miško viduryje pasukus į kairę (šiaurės rytus) keliu, išvažiavus į laukus laikantis dešinės – iš viso 900 m (yra 50 m į dešinę (pietus), pravažiavus antrą sodybą dešinėje). Apaugęs krūmais ir medžiais, rasti gali būti keblu.