Darsūniškio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Darsūniškio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Yra manoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas tikriausiai bus prisidėjęs prie šios bažnyčios įkūrimo, galbūt užrašęs jai fundaciją, kuri neišliko. Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, šv. Andriaus ir šv. Elžbietos medinei bažnyčiai naują fundaciją suteikė Kazimieras Jogailaitis 1473 m. kovo 1 d. 1818 m. liepos 14 d. kilusio gaisro metu kartu su 52 gyvenamaisiais namais sudegė ir bažnyčia. 1848 m. gegužės 28 d. prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statyba, trukusi 5 metus. Yra skelbiamas faktas, kad bažnyčios statybos metu priešais bažnyčią, kitoje gatvės pusėje buvusioje Kubo Zavistanavičiaus sodyboje kasant duobę pasodinti bijūnams, buvo rastas puodas su auksinėmis monetomis, kurias K. Zavistanavičius atidavė klebonui – už rastas monetas buvo nupirktos plytos bažnyčios statybai. Naujai pastatytos bebokštės bažnyčios formos buvo artimos klasicistinei architektūrai. Naujoji bažnyčia 1853 m. spalio 4 d. buvo pašventinta ir Šv. Trejybės vardu bei nuo tos dienos buvo leista joje laikyti pamaldas. 1862 m. priešais bažnyčią, šalia gatvės, pastatyta ketursienė akmenų mūro varpinė su gontais dengtu stogu, nedideliu geležiniu kryžiumi. 1944 m. liepos mėnesį vykusių mūšių metu Darsūniškio bažnyčia buvo apgriauta ir sudeginta, kiti parapijos trobesiai sunaikinti. Atstatytą Darsūniškio bažnyčią vyskupijos valdytojas Juozapas Stankevičius pašventino 1950 m. kovo 25 d.