Pirmasis piliakalnis įrengtas Strėvos kairiojo kranto aukštumos pakraštyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi, 33×13 m dydžio. Jos pietvakarių, pietryčių ir šiaurės rytų kraštuose supiltas 0,6 m aukščio, 3-10 m pločio pylimas. pietvakarių papėdėje yra 25 m pločio, 2 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 8-14 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, pietrytinis šlaitas dirvonuoja. pietvakarių aikštelės krašte yra erozinė įduba.
Šiaurės-šiaurės vakarų pašlaitėse 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako, dvejos trinamosios girnos. 250 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra V-¬VI ir XI¬-XII a. pilkapynas, tyrinėtas 1971, 1986-1989 m.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.- II tūkst. pradžia.
Kalva vadinta Piliakalniu. Sakoma, kad piliakalnyje buvusi pagonių šventykla arba piliakalnį supylę švedai. Žmonės dar pasakoja, kad ant Maisiejūnų ir Lašinių piliakalnių gyvenę milžinai, kurie nuo jų vienas kitą sveikindavo.
Minima, kad apie 1900 m. Kazys Marcinkevičius 6–7 m į V nuo piliakalnio buvo radęs 30–40 cm skersmens „akmeninį bliūdą“. Šį akmenį (greičiausiai tai buvo trinamosios girnos) vėliau sudaužė kažkoks žmogus.
Pasakojama, kad piliakalnio aikštelė buvo paruošta gegužinėms, jos pakraščiuose buvo sukalti kuoliukai.
Pasiekiamas iš Rumšiškių-Kruonio plento už Rumšiškių-Žiežmarių ir Kaišiadorių-Kruonio sankryžos (nuo kelio Nr. 129) pasukus plentu į dešinę (pietvakarius) link Kruonio HAE, pavažiavus 350 m (yra 100 m į dešinę (šiaurės vakarus) nuo plento).
