Žaslių buvusios sinagogos

Žaslių buvusios sinagogos

1889 m. Žasliuose veikė sinagoga ir dveji maldos namai: žydai ortodoksai rinkosi į senąją sinagogą ir neseniai pastatytus maldos namus, žydai chasidai – į savo maldos namus. Visi trys pastatai buvo mediniai. Per didįjį 1905 m. miestelio gaisrą ortodoksų sinagoga ir chasidų maldos namai sudegė. 1906 m. abi Žaslių žydų tikybinės bendruomenės nusiuntė prašymą senųjų maldos namų vietoje leisti statyti naujus mūrinius maldos namus. Projektų autoriumi buvo A. Filipovičius-Dubovikas, vienas žinomiausių to meto architektų. Bendruomenei rinkti savanoriškas aukas statybų darbams sekėsi sunkiai: žydai buvo nuskurdinti neseniai praūžusio gaisro, po kurio beveik nevyko turgūs. Chasidų maldos namai – beveik kvadratinio plano dviaukštis mūrinis pastatas su rytietiškos architektūros elementais fasade – 1908 m. iškilo į pietus nuo aikštės. Jame buvo ir istorizmo laikotarpio architektūrai būdingi elementai. Pastato architektūra buvo gimininga priešais stovėjusiai ortodoksų sinagogai. Tai buvo tradicinė, vientisos erdvės sinagoga. Joje po karo buvo kolūkio kontora, vėliau – pramoninių prekių parduotuvė. Šis pastatas pertvarkytas – vyrų maldų salėje, buvusioje per du aukštus, buvo įrengta gelžbetotinė perdanga, kartu pakeista ir maldų salės langų forma.

Ortodoksų sinagogos vietoje šiuo metu veikia Žaslių kultūros centras.

Ties įėjimu į Centrą yra žinomiausio pasaulio žasliečio, vieno žymiausių visų laikų pianisto Leopoldo Godovskio (1870 m. vasario 13 d. Žasliai – 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorkas) bareljefas.