Šriftas
A A A
Fonas
Iliustracijos

Kaišiadorių rajono žydų paveldo objektai

Kaišiadorių rajono žydų paveldo objektai

Žasliai. Tik šimtas metų skiria pirmąjį Žaslių vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose 1457 m. bei pirmąjį Žaslių žydų paminėjimą
1555 m. Nemažą įtaką Žaslių suklestėjimui bei žydų įsikūrimui šioje vietovėje darė per juos ėjęs prekybinis kelias iš Vilniaus į Kėdainius.
Daugiausiai žydų per visą žydų bendruomenės gyvavimo istoriją buvo XIX a. pabaigoje: 1897 m. miestelyje gyveno 1955 gyventojai, iš
kurių žydų buvo 1325.

Žaslių žydų kapinės. Čia buvo laidojama iki 1941 m. Nors jos gerokai sunykę, tačiau iki dabar yra išlikę antkapinių paminklų su įrašais
hebrajų ir lotynų rašmenimis.

Žaslių sinagogos. 1889 m. Žasliuose veikė sinagoga ir dveji maldos namai: žydai ortodoksai rinkosi į senąją sinagogą ir neseniai
pastatytus maldos namus, žydai chasidai – į savo maldos namus. Visi trys pastatai buvo mediniai. Per didįjį 1905 m. miestelio gaisrą
ortodoksų sinagoga ir chasidų maldos namai sudegė. Chasidų sinagoga išliko beveik be pakitimų. Ortodoksų sinagogos vietoje šiuo metu veikia Žaslių kultūros centras. Ties įėjimu į Centrą yra žinomiausio pasaulio žasliečio, vieno žymiausių visų laikų pianisto Leopoldo Godovskio (1870 m. vasario 13 d. Žasliai – 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorkas) bareljefas.

Senosios žydų kapinės (Naujažeris). Kadangi jokių kitų žydų kapinių Žaslių apylinkėse daugiau nėra, tai galima spėti, kad šios kapinės yra labai senos – galbūt net ir bendraamžės su kapinėse stovinčiu galingu ąžuolu. 1997 m. kapinėse lankęsis tyrinėtojas iš Latvijos dr. Aleksandrs Feigmanis nurašė 102
išlikusiu antkapių įrašus ar jų fragmentus. Ankstyviausias išlikęs antkapinis įrašas mini 1848 m. palaidojimo datą, vėlyviausiame įrašyta 1940 m. palaidojimo data. Deja, gerokai daugiau antkapių tuo metu jau buvo sunaikinta. Beveik visi antkapiniai įrašai yra hebrajų kalba,
tačiau keletas yra ir lotyniškais rašmenimis.

Buvusios Kaišiadorių žydų kapinės. Kaišiadorių žydų bendruomenę menančios kapinės šiuo metu visiškai sunaikintos, išlikę tik keli
paminkliniai akmenys ar jų liekanos. Trys išlikę antkapiai 1922 m., ketvirtas – 1925 m. mirties datomis, penktojo – tik fragmentas. Ant
vieno iš antkapių dar galima įžiūrėti iškaltą Giso pavardę – ją turėjo vienas pirmųjų Kaišiadorių žydų.

Žydų masinių žudynių vietos Strošiūnų miške. Pirmojoje vietoje 1941 m. rugpjūčio 26 d. buvo sušaudyta 1911 Kaišiadorių, Žaslių
ir Žiežmarių žydų. Apgalvotai masinėms žudynėms buvo pasirinkta antroji vieta, gilioje dauboje. Šioje vietoje 1941 m. rugpjūčio 29 d.
buvo sušaudyti 784 žmonės – Žiežmarių žydės moterys, vaikai ir seneliai. Vietas žymi paminkliniai akmenys.

Žiežmarių žydų kapinės. 1782 m. buvo paminėtos Žiežmarių žydų kapinės (anksčiausias paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose). Tuo
metu čia buvo dvejos kapinės: vienos laukuose miesto pakraštyje, o antrosios – prie sinagogos, skirtos mažiems vaikams laidoti. Iki
mūsų dienų antrųjų kapinių neliko nė žymės.

Žiežmarių aikštė ir paminklas. Didžiąją dalį žmonių plėtojusių įvairius verslus sudarė žydai. Vilniaus pirklių patikėtiniai turėjo krautuves, kuriose buvo prekiaujama užsienio ir krašto gamybos gelumbe, šilku bei kitomis prekėmis. Turgūs buvo ketvirtadieniais; prekymečiai vyko 4 kartus per metus, per kuriuos iš artimiausių miestų suvažiuodavo pirkliai su įvairiomis prekėmis. Miestelyje savo patikėtinius turėjo ir Vilniaus pirkliai, tad prekių pasirinkimas buvo išties įvairus. Miestelio aikštėje stovi Laisvės paminklas. Iš pradžių jis buvo pastatytas kaip nepriklausomybės dešimtmečio obeliskas, tačiau buvo perstatytas. Paminklas sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989m.

Žiežmarių sinagoga. Pirmoji sinagoga buvo pastatyta tarp 1690-1696 metų. Dabartinė medinė sinagoga, viena iš keturiolikos tokių
sinagogų Lietuvoje, statyta greičiausiai XIX a. viduryje, tad jos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. Maldų salės viduryje išliko
dvi (iš keturių) kolonų, kažkada juosusių bimą (paaukštinimą, kur skaitoma Tora). Moterų galerijoje sinagogos antrame aukšte išliko arkinės angos. Dauguma interjero papuošimų išnyko, tačiau išliko medinė rozetė virš Bimos ir centrinių kolonų (piliorių) kapiteliai, keli
nedideli sienų tapybos fragmentai ant tinkuotų sienų.

Buvęs kino teatras „Aušra“ Žiežmariuose. 1926 m. Hiršui Rubinavičiui priklausančiame gyvenamajame name, adresu Vilniaus g. 8, buvo įrengtas kino teatras „Aušra“. Vienoje namo pusėje gyveno savininkai, kitoje – buvo įrengtas kino teatras.

Buvęs aludininko namas Žiežmariuose. Tai XX a. pradžios medinis namas. Šiam statiniui būdinga kaimiškų gyvenamųjų namų, pritaikytų verslams, architektūra. Namas stovi galu į gatvę, prie pat šaligatvio. Čia veikusi aludė, maisto prekių krautuvėlė. Dabar pastatas privatus, rekonstruotas išlaikant autentiškas formas.

Darsūniškio žydų kapinės. 1941 m. liepos 25 d. Kruonio valsčiuje buvo 153 žydai. Didesnė dalis gyveno Darsūniškyje. Vieną dieną tarp 1941 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 d., Darsūniškio žydų kapinėse buvo sušaudyti 99 žydai. Užkasimo vieta – žydų kapinių rytinėje ir vakarinėje dalyje po vieną masinį kapą skersai kapų.

Rumšiškių žydų žudynių vieta ir kapas. Paskutiniai Rumšiškių žydai buvo (apie 70–80 žmonių) sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 29 d. Žydai nužudyti Rumšiškių šilo pakraštyje, netoli seno Rumšiškių–Pievelių kelio.

 

 

Atnaujinta: 2019-07-31 14:53
Ieškoti