Šriftas
A A A
Fonas
Iliustracijos

Šv. Jokūbo kelias

Šv. Jokūbo kelias

Trumpa informacija apie objektus, keliaujant Šv. Jokūbo keliu:

Gegužinės Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – Parapija buvo įsteigta 1520 m. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta Neries ir Biržės santakoje.  Naujos mūrinės bažnyčios projektą parengė architektas Vaclovas Michnevičius. Tašytų akmenų mūro bažnyčia parapijiečių ir tuometinio klebono Juozapo Bučio pastangomis ir lėšomis pradėta statyti 1909 m. Neries ir Bošės santakoje. Per 19 metų išmūrytos sienos ir dukart dengtas stogas. 1928 m. kunigui Juozapui Bučiui palikus Gegužinę, bažnyčios statybą tęsė naujas klebonas kun. Stanislovas Pupaleigis (kitur rašoma – Pupalaigis). Dar ne visai įrengta bažnyčia pašventinta 1932 m., 1938 m. konsekruota.
Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – Pirmoji koplyčia pastatyta 1809 m.  1903 m. koplyčia suremontuota. 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.)
bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. 1916 m. klebonas Juozapas Stasiūnas įsteigė parapijos bibliotekėlę.
 Paminklas Kaišiadorių rajono tremtiniams bei politiniams kaliniams atminti – 1996 m. birželio 14 d. buvo pašventintas architekto Stasio Petrausko sukurtas paminklas, skirtas iš Kaišiadorių geležinkelio stoties 1941, 1944 – 1953 m. ištremtiems bei išvežtiems į lagerius Kaišiadorių rajono gyventojams atminti. Paminklinėse plokštėse iškalti užrašai byloja: „Čia kaišiadoriečių tremties kelio pradžia, 1941 – 1951“; „1941 – Permės sritis, 1946 – Krasnojarsko kraštas, 1949 – Irkutsko sritis, 1951 – Tomsko sritis“, „Viešpatie, duok mums ištvermės“.
Vandens bokštas prie geležinkelio stoties – Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas – unikalus architektūrinis paminklas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų mieste, tuo metu buvęs aukščiausiu.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra – Pradėta statyti 1906 metais kaip bažnyčia, baigta – 1932 metais jau kaip katedra. Pastatas neogotikinio stiliaus su neoromaninio dekoro elementais fasade. Katedra pasižymi grakščiomis proporcijomis. Išskirtinis jos savitumas – abipus šoninių navų prie pagrindinio pastato prijungtos gana žemos koplyčios. Visa tai sukuria darnią ir harmoningą architektūrinę pastato visumą.
Brazauskų namai – muziejus – tai pirmasis Algirdo Brazausko projektuotas ir statytas namas. Prezidentas čia augo, mokėsi, padėjo savo tėvams Sofijai Peresilevičiūtei-Brazauskienei ir Kazimierui Brazauskui. Dabar čia vyksta įvairūs renginiai, tradicinė muziejaus naktis, vedamos ekskursijos. Kazimiero Brazausko išpuoselėtas sodas su atsiveriančiu vaizdu į Kaišiadorių apylinkes tapo puikia erdve kultūrinei veiklai.
Namas Kaišiadoryse, kuriame gyveno Kardinolas Vincentas Sladkevičius – 1982 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos administratoriumi. 1988 m. popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu.
Girelės poilsiavietė – Lengvam pasivaikščiojimui gamtoje siūlome keliauti Girelės pėsčiųjų taku (apie 1,7 km), kuris prasideda šalia Paukštininkų gatvės. Eidami miško takeliu, aplankysite didžiulį ąžuolą, toliau tęsite kelionę mišku iki medinio tiltelio ir Girelės miško poilsiavietės, kurioje įrengtos pavėsinės, laužavietė, sūpynės, suoliukai bei medinis lieptelis į Girelės I tvenkinį.
Vladikiškių dvaro sodyba – Dvaro istorija glaudžiai susijusi su Romerių giminės istorija. Vladikiškių, Stoniavos ir Pavuolio dvarai Žiežmarių apylinkėse priklausė Kierdėjų giminei. Apie dvaro interjerą nieko nežinoma, tačiau apie jame buvusią biblioteką byloja retsykiais sutinkamos knygos su Vladikiškių bibliotekos ekslibriais (su įrašu po karūna „BIBLIOTEKA WŁADYKISKA“). Tebestovi mūrinis tvartas ir svirnas, taip pat išliko dalis parko su tvenkiniu.
Antakalnio daugiakamienė liepa – Liepa yra valstybės saugomas gamtos paminklas. Daugiau nei prieš 90 metų šios liepos motininis kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido 10 kamienų – liepaičių. Neseniai dėl didelės vėtros kamienų skaičius sumažėjo. Nuvažiuokite, aplankykite, suskaičiuokite, kiek kamienų liepa turi dabar.
Maisiejūnų piliakalnis – Pirmasis piliakalnis įrengtas Strėvos kairiojo kranto aukštumos pakraštyje esančioje atskiroje kalvoje. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, pietrytinis šlaitas dirvonuoja. pietvakarių aikštelės krašte yra erozinė įduba.
Gravitacinė kalva -Žmonės kalba, kad čia dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės dedasi keisti dalykai. Patys galite tuo įsitikinti. Atvykite automobiliu, pastatykite įkalnėje, išjunkite pavarą ir pamatysite kaip jis rieda ne nuo kalvos žemyn, bet į viršų.
Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia – statyta 1610 m., turi renesanso bruožų yra stačiakampio plano su puskupoliu. Ji tarsi veidrodis atspindi Oginskių giminės pirmuosius žingsnius Kaišiadorių rajone ir Lietuvoje. Bohdanas Oginskis – stačiatikybės ramstis, karžygys, žmogus padėjęs pamatus Oginskių giminės aukso amžiui. Bažnyčioje, kuri iki 1919 metų buvo cerkvė, yra saugomos jo ir sūnaus Samuelio Levo epitafinės antkapinės plokštės.
Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė – XVII a. pradžioje didikai Oginskiai Kruonyje pastatė ir mūrinę stačiatikių cerkvę su savo giminės laidojimo rūsiu. Prie cerkvės veikė ir stačiatikių vienuolynas. 1919 m. cerkvė atiteko katalikams ir buvo paversta katalikų bažnyčia.
1926 m. Kruonio miestelio pakraštyje, Slavų gatvėje, buvo pastatyta medinė cerkvė. Joje saugoma XVIII a. pab. – XIX a. pr. Ikona „Kazanės Dievo motina“ su aptaisais. Joje ir šiomis dienomis per didžiąsias stačiatikių šventes laikomos mišios.
Darsūniškio vartai – koplytėlės – Dėl savo geros geografinės padėties Darsūniškiui teko priimti visas priešiškai nusiteikusias kariuomenes. Miestelis ne kartą degė ir darsūniškiečiai nusprendė pastatyti vartus, pro kuriuos ugnis ir nelaimės neprasiveržtų. Kiekvieną miestelio svečią pasitinka ant trijų kelių stovintys Šv. Agotos, Šv. Kazimiero ir Šv. Jurgio vartai. Prie pat Nemuno įsikūrusiame Darsūniškyje galima atsigerti mineralinio šaltinio vandens, aplankyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, varpinę, parką, žydų kapines, pasivaikščioti Nemuno pylimu.
Darsūniškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, šv. Andriaus ir šv. Elžbietos medinei bažnyčiai naują fundaciją suteikė Kazimieras Jogailaitis 1473 m. kovo 1 d. 1818 m. liepos 14 d. kilusio gaisro metu kartu su 52 gyvenamaisiais namais sudegė ir bažnyčia. 1848 m. gegužės 28 d. prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statyba, trukusi 5 metus. Yra skelbiamas faktas, kad bažnyčios statybos metu priešais bažnyčią, kitoje gatvės pusėje buvusioje Kubo Zavistanavičiaus sodyboje kasant duobę pasodinti bijūnams, buvo rastas puodas su auksinėmis monetomis, kurias K. Zavistanavičius atidavė klebonui – už rastas monetas buvo nupirktos plytos bažnyčios statybai.

Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia – pirmoji bažnyčia Žiežmariuose pradėta statyti 1502 metais, buvo medinė. 1909 metais architektas Vaclovas Michnevičius parengė neogotikinio stiliaus mūrinės bažnyčios projektą, o 1915 metais pradėti statybos darbai. 1924 metais dar nebaigtoje naujojoj šventovėje prasidėjo pamaldos, 1929 metais pastatytas vienas bokštas, o antrasis liko nebaigtas.

 

Atnaujinta: 2019-07-24 12:40
Ieškoti