Oginskių dvaras Mūro Strėvininkuose

Oginskių dvaras Mūro Strėvininkuose

XVI amžiaus pabaigoje Strėvininkų dvarą įsigijo kunigaikštis Bogdanas Oginskis. Šios garsios giminės atstovams dvaras priklausė daugiau nei du šimtmečius. XIX a. pradžioje šį bei kitus dvarus valdė Gabrielius Oginskis (1784-1842) – žymus to meto visuomenės veikėjas, Napoleono kampanijų 1812-1814 m. dalyvis, 1831 m. sukilimo dalyvis, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnėnas.

1828 m. savo dvaro sodyboje jis įkūrė audimo ir audinių balinimo fabrikus. Medvilnė audiniams buvo gabenama iš Anglijos, lininiai siūlai ir linai superkami Lietuvoje. 1836 m. sudarytame dvaro inventoriuje minimi dvaro sodyboje stovėję 29 mūriniai bei mediniai įvairios paskirties pastatai. Mūriniai dviejų aukštų dvaro rūmai galėjo būti pastatyti XVIII a. pirmoje pusėje. Pirmame aukšte buvo 20 įvairaus dydžio kambarių su ąžuolinio bei pušinio parketo grindimis. Kambarius apšildė koklių krosnys. Antrame aukšte buvo teatro patalpa ir 12 kambarių.  Rūmus supo angliškas parkas – taip buvo vadinami klasicizmo epochoje iš Anglijos paplitę peizažiniai parkai. Dvare stovėjo dvi spirito varyklos su garo mašinomis, kurioms vanduo buvo tiekiamas vandentiekiu iš netolimo kaimo. XIX a. pradžioje Strėvininkų dvaras buvo šio regiono dvarų kultūros židinys. Rūmuose koncertus rengdavo daugiau nei trisdešimties muzikantų orkestras. Gabrielius Oginskis buvo aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis, todėl buvo konfiskuoti visi jam priklausę dvarai, tame tarpe ir Strėvininkai. Dvaro pastatuose įrengtos kareivinės ir karo ligoninė. Konfiskavus dvarą, uždaryti ir fabrikai.

Gabrielius Oginskis mirė 1842 m.  Ant jo antkapio (dabar jau jo nėra) Vilniaus Rasų kapinėse buvo iškalti tokie žodžiai:

Sūnus, vyras, pilietis ir doras krikščionis,

Laimėje neišpuikęs, nepalaužtas audrų,

Protėvių garbingų vertas palikuonis,

Gyvenęs dėl dorybės ir pareigų bendrų.

Su Gabrieliaus mirtimi baigėsi Kaišiadorių regiono Oginskių atšaka.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvaro sodyboje buvo įkurta vokiečių, vėliau rusų karo belaisvių stovykla. Tuo metu buvo nusiaubtas dvaro parkas ir sodas – sukūrenti visi medžiai, o taip pat ir mediniai dvaro pastatai. Išsikrausčius vokiečiams, dvaro rūmai užsidegė. Pastatai smilko dvi savaites. Po gaisro liko tik griuvėsiai. 1922-1923 m. Lietuvos vyriausybės pastangomis buvo suremontuotas dviejų aukštų mūrinis pastatas prie dvaro rūmų, kur  buvo įkurta invalidų prieglauda. 1933 m. buvo nuspręsta buvusius dvaro rūmus suremontuoti ir juos atiduoti prieglaudai. 1936 m. spalio 21 d. iškilmingai atidaryta invalidų prieglauda, kurią pradžioje globojo šv. Vincento Pauliečio draugija, paskui – kotrynietės. 1931 m. buvusio dvaro sodyboje užveistas naujas sodas, pasodinti 195 medeliai. Iki mūsų dienų išliko tik keletas kadaise buvusio didžiulio dvaro pastatų, kuriuose šiuo metu veikia Strėvininkų socialinės globos namai.