Paparčių piliakalnis, vadinamas Žydkapiu

Paparčių piliakalnis, vadinamas Žydkapiu

Piliakalnis (Žydkapis) įrengtas Žiežmaros kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė pailga rytų-vakarų kryptimi, 3 m ilgio centre, 7 m ilgio rytų krašte, 25 m pločio vakarų gale, iki 2 m iškilusiu viduriu. Jos didžioji dalis rytų gale nuplauta Žiežmaros. Vakarinėje jos pusėje supiltas 24 m ilgio, 3,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 5,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 16-18 m aukščio.
Piliakalnis apardytas ariant, jo rytinė dalis nuplauta. Dabar jis dirvonuoja, rytiniame šlaite auga paskiri lapuočiai.
Rytų-šiaurės rytų pašlaitėse 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos ir žiestos keramikos.
Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Piliakalnis vadinamas Žydkapiu. P. Tarasenka yra užrašęs pasakojimą apie tai, jog piliakalnyje buvo aukuras, o jame kūrenta amžinoji ugnis. Pasakojama ir tai, kad piliakalnyje labai seniai palaidotas rabinas su dvylika sūnų. Sakydavo, kad žydai kapą kepurėmis supylę. Tą kapą jie laikę šventu ir seniau švenčių metu rinkdavęsi ir raudoję graudžias raudas. E. Šturms, K. Avižonio nuomone, Žydkapis yra susijęs su religinėmis apeigomis.
Pasiekiamas keliu Nr. 4717 pavažiavus nuo Paparčių link Šešonių 800 m pakalnėje (yra 120 m į kairę (šiaurės kryptis), priešais Žiežmarą), matomas nuo kelio.