Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulio vidurinėje dalyje. Aikštelė trikampė, kampais į šiaurės vakarus, pietvakarius ir rytus. Jos vakarų kraštinės ilgis – 20 m, pietrytinės – 18 m, šiaurės rytų – 22 m. 2 m žemiau aikštelės, šlaituose yra 4-5 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 6-7 m pločio, iki 1 m aukščio pylimas. Pylimas ir griovys išlikę tik aikštelės kampuose, o šonuose, 2-3 m žemiau aikštelės, jie virtę 2-6 m pločio terasomis. Šlaitai 8 m žemiau terasų statinti. Pietrytiniame šlaite, 10 m žemiau terasos yra 7 m pločio terasa, šiaurės vakarų šlaituose, 8-10 m žemiau aikštelės – 4-6 m pločio terasa – tarsi senojo kelio vieta (ja ir dabar eina miško keliukas). Šlaitai statūs, apie 40 m aukščio. Rytinis šlaitas žemiausias, tik 12 m aukščio, toliau į rytus tęsiasi 10 m pločio žemesnė kalvos dalis, kuri jungiasi su aukštuma slėnio krašte, todėl čia, 8 m žemiau aikštelės, iškastas antras 5 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 20 m į rytus nuo pylimo, 2 m aukščiau jo yra ovali, pailga vakarų-rytų kryptimi, 17×9 m dydžio plokščia aikštelė. Jos rytų šlaitas – 3 m aukščio, leidžiasi į daubą, skiriančią piliakalnio kalvą nuo aukštumos. Piliakalnis yra eglyne, minimas ir Juodkočių ar Lapainios vardais.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Piliakalnis vadinamas Prancūzų kalnu. Pasakojama, kad čia buvo užėję prancūzai, kurie kepurėmis ir supylę piliakalnį.
Pasiekiamas iš Kruonio-Darsūniškio kelio (kelio Nr. 1803) iškart už Varkališkių miško pasukus į dešinę (šiaurę) ir pavažiavus iki pat Lapainės dabartinių žiočių (yra miške, 200 m į rytus nuo jo vakarinio krašto, žiočių lygyje einant tarp dviejų kalvų slėniu su mažyčiu upeliuku (kairėje (šiaurėje) dalis kalvos dabar nukirsta (šlaitas) – yra dešinėje (pietuose) kalvoje)). Jis sunkiau surandamas, kadangi Nemuno aukštutinės terasos šlaitas šioje vietoje išraižytas panašiomis giliomis griovomis.
