Šriftas
A A A
Fonas
Iliustracijos

Palomenė – Žasliai – Palomenė

Palomenė – Žasliai – Palomenė

Kviečiame apsilankyti Palomenės, Neprėkštos, Gegužinės bei Žaslių apylinkėse. Šiuo maršrutu galite keliauti dviračiais (šiltuoju sezonu) bei automobiliais.

1. Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Pirmoji koplyčia pastatyta 1809 m. 1903 m. koplyčia suremontuota. 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. 1916 m. klebonas Juozapas Stasiūnas įsteigė parapijos bibliotekėlę.

2. Svirplionių keturkamienis ąžuolas. Vienintelis išlikęs ąžuolas iš čia augusios ąžuolų girios. Keturi simetriški kamienai, išaugę iš vieno kelmo. Ąžuolo aukštis – 25 metrai, bendra „kelmo“ apimtis – 315 cm, kamieno skersmuo – 1 m.

3. Neprėkštos paplūdimys/poilsiavietė.

4. Gegužinės Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Parapija buvo įsteigta 1520 m. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta Neries ir Biržės santakoje. Naujos mūrinės bažnyčios projektą parengė architektas Vaclovas Michnevičius. Tašytų akmenų mūro bažnyčia parapijiečių ir tuometinio klebono Juozapo Bučio pastangomis ir lėšomis pradėta statyti 1909 m. Neries ir Bošės santakoje. Per 19 metų išmūrytos sienos ir dukart dengtas stogas. 1928 m. kunigui Juozapui Bučiui palikus Gegužinę, bažnyčios statybą tęsė naujas klebonas kun. Stanislovas Pupaleigis (kitur rašoma – Pupalaigis). Dar ne visai įrengta bažnyčia pašventinta 1932 m., 1938 m. konsekruota. Bažnyčią įrenginėjo ir dirbdamas mirė vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos menininkų Vincentas Jakševičius.

5. Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Ši bažnyčia pastatyta 1933 m, kai Žaslių klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis buvo nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. Iš Krivonių kilusio kunigo Jono Žižliausko tėvai padėjo Matui Cijūnaičiui čia įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią.

6. Totoriškių akmuo. Tai vienas ilgiausių Kaišiadorių rajono akmenų. Jo ilgis yra 4,1 m, plotis – 2,8 m, aukštis – 2,6 m, tūris – apie 3,7 kub. m. 1999 m. akmuo paskelbtas valstybės saugomu.

7. Mančiūnų piliakalnis. Piliakalnis įrengtas Laukystos dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 67 m ilgio ir 50 m pločio šiaurės vakarų krašte. Čia supiltas puslankio formos 52 m ilgio, 1 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys (geriau pastebimas tik šiaurės vakarų šlaite prie upelio). Šlaitai vidutinio statumo, 4 (šiaurės vakaruose) – 13 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja, šiaurės rytų-rytų šlaitas ir aikštelės dalys apaugusios jaunais alksniais.
Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Žaslių-Zūbiškių keliu (kelio Nr. 143) už Laukystos upelio pasukus į kairę (šiaurės vakarus) lauko keliuku, už 300 m (yra kairėje).
Apaugęs medžiais ir krūmais, rodyklių, stendo nėra, priėjimas gali būti sudėtingas.

8. Žaslių aikštė ir paminklas. Daugumą Žaslių miestelio gyventojų iki II pasaulinio karo sudarė žydai. Miestelio centro gyventojai dažniausiai buvo prekybininkai arba amatininkai, tad dauguma aplink aikštę esančių pastatų turi keletą įėjimų su plačiomis durimis ir laiptais. Centrinėje aikštėje išlikęs akmeninis grindinys primena apylinkėse pargasėjusius žaslietiškus turgadienius. Šioje aikštėje buvo niekinami 1944–1954 m. Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės partizanų palaikai. Minint Žaslių vardo 555 m. sukaktį, 2012 m. aikštėje atidengtas paminklas (autorius – dailininkas Vidmantas Gylikis).

9. Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia. Manoma, kad bažnyčia Žasliuose pastatyta apie 1460 m. Spėjama, jog ji stovi ant piliakalnio, anksčiau vadinto Pajautos kapu. Klebonas Kazimieras Kibelis su parapijiečiais 1897–1902 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1905 m. per Velykas šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių – lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos. 1915 m. mūšių metu bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus. Vakarinėje bažnyčios pusėje ir dabar galima įžiūrėti kulkų pėdsakus. 1944 m. kovo 25 d. įvyko kunigo, būsimojo Kardinolo, Vincento Sladkevičiaus primicijos – čia jis aukojo savo pirmąsias šv. Mišias. 1926 m. Šv. Jurgio bažnyčioje vyko Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos ingresas, nes tuo metu Kaišiadorių katedros statybos darbai dar nebuvo baigti. Po šio įvykio praktiškai pradėjo funkcionuoti Kaišiadorių vyskupija.

Atnaujinta: 2020-05-20 12:54
Ieškoti