Leopoldo Godovskio bareljefas Žasliuose

Leopoldo Godovskio bareljefas Žasliuose

Žymiausias žaslietis Leopoldas Godovskis – neeilinė asmenybė. Tai – muzikantas, kūrėjas, pedagogas. Amžininkai jį vadino Buda už fortepijono, Kairiosios rankos apaštalu, jo draugais buvo Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas ir kitos įžymybės.

Gimė jis Žasliuose 1870 m. vasario 13 d. Žaslius šeima paliko, kai Leopoldui buvo vos pusantrų metų. Epidemijos metu mirė jo tėvas gydytojas. Šeima neteko maitintojo ir nusprendė ieškoti galimybių gyventi kitur. Apsigyveno Vilniuje. Vaikas buvo labai talentingas, nuo mažens grojo fortepijonu ir smuiku. Būdamas devynerių turėjo pirmąjį koncertinį turą po Rusiją ir Vokietiją. 1884 m. išvyko gastrolių į Šiaurės Ameriką. Pirmasis solinis koncertas įvyko Bostone tų pačių metų gruodžio 7 d.

Trejus metus savo talentą ugdė pas kompozitorių Kamilį Sen-Sansą. 1890 m. įsikūrė Čikagoje, kur dirbo vietos konservatorijos fortepijono skyriaus direktoriumi. 1895 m. grįžo į Europą, kur daug gastroliavo, 1909-1914 m. vadovavo Vienos muzikos akademijos meistriškumo klasei.

Kaip pianistas atlikėjas garsėjo virtuoziška grojimo technika, ypač garsėjo grojimo kaire ranka technika. Kūrybinį palikimą sudaro apie 400 kūrinių, keturiasdešimt iš jų – opusai fortepijonui.

1935 m. Leopoldas Godovskis atvyko į Vilnių, tuo metu buvusį Lenkijos sudėtyje. Iš čia jis tikėjosi atvykti į Žaslius aplankyti tėvo, kitų artimųjų kapų, susitikti su giminaičiais. Tačiau tarp Lenkijos ir Lietuvos tuomet buvo labai įtempti tarpvalstybiniai santykiai dėl Vilniaus, todėl L. Godovskiui aplankyti gimtųjų Žaslių taip ir nepavyko.

Praėjus trims metams po nesėkmingo bandymo aplankyti gimtąją žemę kūrėjo gyvybė užgeso 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorke.